196 cm ūgio Evaldas Džiaugys praėjusį sezoną Nacionalinės krepšinio lygos atkrintamųjų varžybų serijoje su Kauno „Žalgirio“ dubleriais gavo užduotį gynyboje tvarkytis su 208 cm ūgio itin tvirtu vidurio puolėju Martynu Sajumi.
„Šilutės“ krepšininkui teko 12 centimetrų aukštesnis ir 17 kg sunkesnis priešininkas. Nevienodos ūgio ir svorio kategorijos, tačiau toks trenerio Laimono Eglinsko sumanymas davė vaisių, kadangi pagrindinis kauniečių centras vidutiniškai rinko po 10,3 taško ir 7,8 atkovoto kamuolio.
Praėjusį sezoną „Šilutės“ gretose debiutavęs 22-ejų E. Džiaugys įprastai rungtyniavo sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje. Tokie žemi priekinės linijos krepšininkai šiuolaikiniame krepšinyje tampa įprasta, o pavyzdžių matome ir Lietuvoje.
Pavyzdžiui, Vilniaus „Ryte“ sunkiojo krašto puolėjo, o kartais ir vidurio puolėjo pozicijoje žaidžia 196 cm ūgio Dominique'as Suttonas, o „Šiauliuose“ po krepšiu darbuojasi taip pat 196 cm ūgio Cedrickas Bowenas.
E. Džiaugys sunkiojo krašto puolėjo atrodė neblogai ir praėjusį sezoną rinkdavo po po 10,6 taško ir 4,5 atkovoto kamuolio. Prieš tai jis rungtyniavo gimtųjų Raseinių „Rasų“ ekipoje ir daugiausiai vidutiniškai pelnydavo 6 taškus
Nors asmeniniai krepšininko rezultatai praėjusį sezoną pagerėjo, tačiau vasarą buvo nuspręsta žengti kitu keliu.
„Šilutės“ treneris Laimonas Eglinskas svetainei „nklyga.lt“ atskleidė, kad gavo kelių susidomėjusių Ispanijos antrosios krepšinio lygos komandų užklausimų dėl E. Džiaugio perspektyvų, o tos ekipos buvo suinteresuotos kitą sezoną lietuvį matyti savo gretose.
Galiausiai buvo prieita bendros išvados tiek su krepšininku, tiek su treneriu, kad norint kilti į krepšinio aukštumas, 196 cm ūgio ir 95 kg svorio atletą reikia pastumti iš ketvirtosios pozicijos į trečiąją.
„Treneris man vasaros viduryje parašė žinutę, jog norėtų mane matyti trečioje pozicijoje, kadangi ateityje turėčiau didesnes galimybes išeiti į aukštesnį lygį. Tam vasarą labai stipriai ruošiausi ir stengiausi, kad galėčiau save realizuoti“, – tinklalapiui „nklyga.lt“ sakė E. Džiaugys.
Panašu, kad pasiruošti pavyko. E. Džiaugys šį NKL sezoną per pirmąsias 10 rungtynių vidutiniškai pelno po 18,2 taško (3 vieta lygoje), atkovoja po 7 kamuolius (7 vieta lygoje), atlieka po 3,2 rezultatyvaus perdavimo ir renka po 23,3 naudingumo balo (3 vieta lygoje).
Praėjusią savaitę krepšininko rodikliai šoktelėjo iki neregėtų aukštumų, kai per dvejas rungtynes atletas pelnė po 25,5 taško, atkovojo po 9,5 kamuolio, atliko po 4 rezultatyvius perdavimus ir rinko po 38 naudingumo balus.
Tokie skaičiai jam garantavo naudingiausio NKL savaitės žaidėjo titulą.
„Šiemet mes jį perkėlėme į trečią poziciją, kadangi norime ir jam padaryti paslaugą, – pažymėjo E. Džiaugio treneris Šilutės komandoje Laimonas Eglinskas. – Žinome, kad jeigu žais ir trečioje, ir ketvirtoje pozicijose, tai jam pačiam bus lengvesnis kelias eiti aukščiau. Kol kas jis su tuo puikiai susidoroja.
Aišku, tai ne vienos dienos darbas. Yra momentų, kai jis tikrai neblogai sužaidžia. Evaldas dirba ties savo tritaškių metimais. Jis pats nieko nesiskundė ir tada, kai žaidė ketvirtoje pozicijoje. Tai labai teigiamas, pozityvus žmogus. Jeigu jam yra pasakyta, tai padarys tai, ką reikia.
Be to, Evaldas yra kovotojas, labai ryžtingas. Manau, kad krepšinyje tai yra viena svarbiausių savybių. Kai krepšinyje kovoji, stengiesi, tai gauni ir rezultatą. Ir jis niekur nesustoja, yra veržlus, nori judėti į priekį. Evaldas žino, kad jeigu sunkiai ir reikiama linkme dirbs, tai ateityje gali turėti gerą karjerą. Manau, kad jis labai stipriai bręsta kaip krepšininkas.“
Praėjusį sezoną puolėjas per 40 rungtynių išmetė 48 tritaškius ir pataikė 16 (33,3 proc.), o šio sezono pradžioje iš 26 tritaškių realizavo 11 (42,3 proc.). Iš dvitaškio zonos krepšininkas pataiko 54,5 proc. šūvių (praėjusį sezoną 53,2 proc.), o nuo baudų metimų linijos – 71,6 proc (praėjusį sezoną 66,4 proc.).
Puolėjas pasižymi didžiule fizine jėga, taip pat spėja ir paskui žemesnius varžovus, todėl yra itin universalus gynyboje.
„Žinote, jis yra 196 cm ūgio, o puikiai tvarkėsi ir su Martynu Sajumi, ir su Gyčiu Masiuliu. Su juo yra labai lengva. Jeigu jis pernai galėjo žaisti ir prieš Sajų, tai man su juo rotacijoje nėra jokių problemų, ypatingai keičiantis ginamaisiais. Jis gali žaisti ir prieš gynėjus, ir prieš aukštaūgius. Labai mobilus ir universalus žaidėjas“, – savo auklėtinį pagyrė L. Eglinskas.
Pats krepšininkas nemiega ant laurų. Jis kasdien stengiasi pagerinti savo individualias savybes bei nustebinti dar ne vieną.
„Su metimu visada turėjau problemų. Visų pirma reikėjo pagerinti tritaškius metimus, tolimesnių distancijų procentus, – apie persikėlimą iš sunkiojo krašto puolėjo į lengvojo krašto poziciją pasakoja E. Džiaugys. – Dar ir dabar daug dirbu, nes tikrai reikia labai viską pagerinti. Vasarą taip pat žaisdavome su Lietuvos 3 prieš 3 rinktine, tuomet daug tekdavo rungtyniauti vienas prieš vieną, o tai irgi padėjo persikėlimui į šią poziciją.
Trečioje pozicijoje mažiau kontakto su stipresniais žaidėjais. Daugiau pačiam reikia priimti sprendimų žaidžiant du prieš du, atiduodant perdavimus. Pats turiu daugiau galimybių.“
Šiuo metu puolėjas rodo geriausią krepšinį karjeroje, o pats džiaugiasi, kad turi didžiulį trenerio pasitikėjimą bei galimybes žengti į priekį savo karjeroje.
„Mano tikslas – kiekvienais metais vis tobulėti, nesustoti ir negalvoti apie save, kad jau esu geras. Po gerų rungtynių turiu kuo greičiau galvoti apie kitas, kad nebūtų tų vadinamųjų žvaigždžių ligų. Aišku, apie tai dar labai toli kalbėti, nes tikrai reikia labai labai daug dirbti, jeigu noriu eiti aukščiau“, – sustoti neketino E. Džiaugys.