Šakių „Vyčio-VDU“ puolimo mašina Titas Januševičius šį vakarą mėgins padėti komandai perlipti užburtą „URBO-NKL“ ketvirtfinalio slenkstį.
Šakių Vytis-VDU / Tvarkaraštis
Šakių Vytis-VDU
Kretingos Kretinga-RivileEriko Kučiausko auklėtiniams tai bus trečias kartas iš eilės, kai ketvirtfinalio serijoje teks žaisti lemiamas penktąsias rungtynes. Šįkart paskutinėje kovoje dėl bilieto į pusfinalį namų tvirtovėje jų laukia dar vienas „Kretingos-Rivile“ išbandymas.
Lemiamą ketvirtfinalio mūšį šakiškiai pernai pralaimėjo Palangos „Olimpui“, o 2024-aisiais neatsilaikė prieš čempionais tapusius „Jurbarko-Kario-Manvesta“ krepšininkus.
Be to, prieš tai vykusius keturis pastaruosius sezonus (2021-2025 m.) „Vyčio-VDU“ kelionė baigdavosi būtent ketvirtfinalyje.
„Tikrai bandysime. Jau reikia pagaliau išeiti į pusfinalį, ar ne? – juokėsi Januševičius. – Užtenka strigti ketvirtfinalyje – tai būtų jau trečias kartas iš eilės. Manau, per šiuos trejus metus tam jau priaugome iki daugiau nei ketvirtfinalio etapo.“
„Vakar turėjome atsistatymo treniruotę, – pridėjo 24-erių vilnietis. – Nieko per daug nedarėme – atstatinėjome kūnus, bandėme taisyti tai, kas buvo blogai Kretingoje, šiandien ryte atėjome ir viską užtvirtinome ruošiantis vakarui.“
Paskutinėje nepaaiškėjusioje „URBO-NKL“ ketvirtfinalio poroje abi ekipos po dvi pergales nuskynė išvykose.
Trijuose iš ketverių ketvirtfinalio mačų ant parketo pasirodęs atakuojantis gynėjas serijoje prieš kretingiškius vidutiniškai renka po 22 taškus, 3,7 sugriebto kamuolio, 5,3 rezultatyvaus perdavimo ir 25 naudingumo balus.
Penktąją „Vyčio-VDU“ ir „Kretingos-Rivile“ ketvirtfinalio akistatą nuo 18 val. transliuos LRT.lt portalas.
– Ketvirtfinalio serija su „Kretinga-Rivile“ tau asmeniškai yra ypač sėkminga ir tai ne pirmas kartas, kai atkrintamosiose savo žaidimą pakeli į dar aukštesnį lygį. Kas puolime leidžia taip dominuoti šiemet?
– Nežinau, manau, kad tai lemia visos komandos žaidimas. Tiesiog žaidžiu taip, kaip žaisdavau anksčiau, galbūt dabar dar labiau su šaltu protu. Išnaudoju taktinius dalykus, kuriuos buvome sutarę, stengiuosi išnaudoti priešininkų silpnybes greitajame puolime.
Neturiu papildomų argumentų, kodėl taip gerai sekasi, tiesiog būnu savimi, žaidžiu savo žaidimą ir stengiuosi atiduoti visą širdį. Atkrintamosiose nėra kur taupytis, kovoji iš visų jėgų, bandai eiti toliau ir viskas gaunasi savaime.
– Tiek jūs, tiek kretingiškiai esate aptrupėjusios rotacijos. Nors pagal amžiaus vidurkį esate jaunesnė komanda, bet ar jaučiasi nuovargis einant į penktąjį ketvirtfinalio mačą?
– Žinoma, kad jaučiasi. Sezonas ilgas ir tvarkaraštis toks, jog tenka žaisti kas antrą dieną bei daug poilsio nėra. Laimėjus ketvirtfinalį kitos rungtynės būtų sekmadienį. Nelabai yra kada ilsėtis, bet iš to laiko, kurį turime, stengiamės išspausti maksimumą. Bandome atgauti jėgas ir viskas. Visgi esame profesionalai, o ne maži vaikai.
– Ketvirtoje serijos akistatoje Kretingoje virė daug karštų emocijų, išdalintos net septynios techninės pražangos, išvarytą Augustiną Mikštą pačiam teko palydėti į rūbinę. Tikriausiai paskutiniam jūsų mačui tai įplieskė dar daugiau ugnies, bet dėl ko apskritai viskas kilo ir kodėl nepavyko išlaikyti šalto proto?
– Iš tikrųjų intriga lydi visą šią seriją. Nežinau, kodėl nepavyko tų emocijų suvaldyti. Galbūt viskas po truputį kaupėsi ir kažkada tiesiog vis tiek pratrūksti. Tą kartą pratrūko Augustinas, pratrūko Gabrielius, gal kitose rungtynėse aš nesusivaldysiu. Niekada negali žinoti.
Manau, kad tas incidentas mus mobilizavo, atvedė į protą, pradėjome žaisti savo krepšinį ir laimėjome. Šiandienos akistatoje intrigos tikrai bus, gal visi šie dalykai atneš tos papildomos motyvacijos, nes dar labiau norėsime laimėti ir įkąsti priešininkams.
– Sutapimas ar ne, bet nė viena komanda namų arenoje šioje serijoje dar nelaimėjo. Ar kažkiek nerimo kelia tai, kad lemiama dvikova vyks Šakiuose?
– Nelabai. Gal tiesiog taip gavosi ir tiek. Jauduliukas visą laiką yra, tai normalu ir sveika, tačiau nerimas? Nemanau. Vis tiek rungtyniaujame namuose, prie savų fanų. Žinoma, varžovai atsiveš didelį būrį saviškių.
Nemanau, kad žaidimas namuose yra kažkoks faktorius, tiesiog taip sukrito. Laimės tie, kurie labiau norės ir labiau kovos – viską lems detalės. Komandos viena su kita žaidžia jau gal dešimtą kartą, todėl nugalėtoją nulems smulkmenos ir širdys.
– Pastaruosius 2 sezonus „Vyčio-VDU“ atkrintamųjų kelionė baigdavosi būtent penktose ketvirtfinalio rungtynėse. Ką reikia padaryti šiandien, kad tas prakeiksmas nutrūktų ir trečias kartas nemeluotų?
– Trečias kartas dažniausiai ir nemeluoja, tiesa? Tikėkimės, jog nemeluos ir šiandien. Mano pozicija tokia, kad reikia stipriai gintis ir tiesiog bėgti į greitą puolimą, nes tai mums duoda tikrai daug naudos.
Mes jau pamatėme, kai tik užbėgame – iškart išsiveržiame į priekį. Tik įsiveliame į jų pozicinį žaidimą, mums nieko nesigauna, o jie įgauna daug didesnį pranašumą, susispaudžia baudos aikštelėje. Jeigu dar nepataikome, prasideda panika ir chaosas. Todėl pagrindinis dalykas yra pradėti nuo gynybos, žaisti savo žaidimą ir bėgti į greitas atakas.
Visgi mes esame jaunesni, greitesni, galbūt turime daugiau energijos ir tai mums duoda pranašumą. Daugiau nieko neišskirčiau. Kaip ir minėjau, viską lems detalės. Komandos puikiai pažįsta viena kitą, mintinai žinai jų derinius, oponentai taip pat žino, ką mes darysime. Nemanau, kad čia kažką nulems analizė. Svarbiausia – kovoti ir atiduoti visą širdį, o kaip bus, taip bus, vėliau jau nieko nepakeisime.
