Didžiausiu „7bet-NKL“ finalo serijos netikėtumu kol kas tapo po įplyšusio Achilo traumos į rikiuotę sugrįžęs „Jurbarko-Kario“ įžaidėjas Aidas Kavaliauskas.
Aidas Kavaliauskas
| MIN: | 27.34 |
| PTS: | 11.52 (52.73%) |
| REB: | 3.48 |
| AS: | 6.74 |
| ST: | 1.39 |
| BS: | 0.06 |
| TO: | 2.71 |
| GM: | 31 |
Pasibaigus reguliariajam sezonui 28-erių atakų generolas lemiamose sezono kovose į aikštelę taip ir nežengė iki pat finalo starto su „Kretinga“.
„Tą traumą turėjau jau seniai, bet prieš atkrintamąsias nuėjau pasitikrinti ir sužinojau, kad man įplyšęs Achilas, – pasakojo krepšininkas. – Kažkiek pavyko ją išsigydyti, skausmai sumažėjo, bet padarinių dar yra, todėl žiūrėsime, kaip bus toliau.“
Jei pirmasis susitikimas kauniečiui nebuvo toks sėkmingas, antrajame jis atrodė solidžiau.
Per 17,5 minutės jurbarkiečių atakų generolas pelnė 9 taškus (2/5 dvit., 1/3 trit., 2/2 baud.), sugriebė 2 kamuolius, išdalino 2 rezultatyvius perdavimus, surinko 7 naudingumo balus, o „Jurbarkas-Karys“ išvykoje triumfavo 84:76 bei išlygino serijos rezultatą (1-1).
Trečioji didžiojo finalo akistata Jurbarke prasidės šiandien 18 valandą, o prieš ją įžaidėjas su tinklalapiu nklyga.lt pasidalino mintimis apie esamą savijautą po traumos, žaisti įkvėpusius veteranus ir pasikeitusį „7bet-NKL“ atkrintamųjų formatą.
– Ar dar buvo minimalių vilčių žaisti šiose atkrintamosiose?
– Iš pradžių, kai gydytojas pasakė diagnozę, supratau, jog nebežaisiu, bet tada pamačiau, kaip sunku komandos nariams realiai žaisti šešiese, tai nusprendžiau kažkiek padėti. Nuimti krūvio nuo Mindaugo (Lukauskio) ir Tomo (Delininkaičio) ir palengvinti jiems darbą. Kai pamatai, kaip šie veteranai juda atkrintamosiose, tai trauma galbūt neatrodo ir tokia sunki, jie yra didžiulis pavyzdys.
– Kiek dabar procentaliai jaučiatės sugrįžęs į formą po Achilo traumos?
– Formoje dar visai nesijaučiu, nes kojos atsisakinėja, sunku, bet bandau kiek galiu padėti. Dar tikrai reikia laiko įsivažiuoti į žaidybinį ritmą, turėjome laisvų dienų ir šiandienos mače galbūt bus geriau, nes po praėjusio mačo raumenys dar nebuvo atsigavę.
– Kaip nuo suoliuko sekėsi stebėti šį komandos istorinį žygį iki finalo, kadangi negalėjote padėti komandai nuo pat atkrintamųjų pradžios?
– Buvo labai sunku stebėti viską iš šono, nes sėdint atrodo, kad viską aikštelėje galėtum sutvarkyti, bet kai išeini žaisti, būna visai kitaip. Tas galbūt ir pastūmėjo mane padėti komandos draugams, nes pačiam buvo labai pikta.
– Kretingai nepavyko nutraukti savo namų prakeiksmo ir jums pavyko išlyginti seriją svečiuose. Kretingos sporto centras buvo sausakimšas, kaip buvote pasiilgęs žaidimo tokioje atmosferoje ir kas daugiausiai lėmė šią pergalę?
– Iš atmosferos pusės tai atrodo tikras finalas, labai smagu žaisti ir lygai gerai, jog turi tokį lankomumą bei žiūrimumą. O dėl pačių rungtynių, tai pirmoje dvikovoje neatsakėme fiziškumu ir kalbėjome, kad turime į tai atsakyti. Šis dalykas daugiausiai mums padėjo Kretingoje, nes nepasidavėme ir davėme kovą atgal.
– Praeitąmet su Marijampolės „Sūduva-Mantinga“ kovėtės mažajame finale ir likote ketvirti. Kaip žaidėjas labiau mėgstate finalo ketverto formatą ar serijas, kuriose pralaimėjus kartą supranti, jog turėsi šansą atsitiesti kitoje akistatoje?
– Nežinau, mano nuomonė tokia, kad serijos yra gerai favoritams, kadangi praėjusį sezoną mus nugalėjo Mažeikių ekipa, kurie nebuvo favoritai. Pačiai lygai tai labai gerai serijos, įdomumas išaugęs, matosi, kiek žiūrovų susirenka ir nuo to geriau visiems, nes ketvertas baigiasi per kelias dienas.
Mes taip pat sekame kitas rungtynes, jas irgi įdomu pasižiūrėti. Man galbūt serijos patinka labiau, priklauso nuo to, kurioje pozicijoje esi. Jei esi ne favoritas, tai geriau finalo ketvertas, bet šiais metais mes ir kretingiškiai parodėme, jog serijos irgi nėra blogai.
