Sėkmingai „7bet-NKL“ Palangos „Olimpo“ žaidimui diriguojantis ir vieną pergalę KMT turnyre iškovojęs Sandis Buškevics džiaugėsi Jono Vainausko suteikta galimybe po 7-erių metų darbo asistento pareigose tapti komandos vyriausiuoju treneriu. Latvis atskleidė, kad Lietuva jam tapo antraisiais namais, o su Palangos klubu šį sezoną strategas sieks tik aukščiausio tikslo.
Dar būdamas profesionaliu krepšininku 2005-2006 m. sezone Buškevics žaidė tuometiniame Vilniaus „Lietuvos ryte“, o 2014-aisiais į sostinės komandą sugrįžo kaip vyriausiojo trenerio asistentas.
Nuo pat to laiko, su nedidele pertrauka 2018 m., strategas gyvena ir dirba Lietuvoje. Latvis čia net išmoko kaimyninės šalies kalbą ir sukūrė šeimą. Anot stratego, Lietuvos krepšinio kultūra negali nežavėti.
„Pagrindinis dalykas yra darbo sąlygos, – pokalbį su BasketNews lietuvių kalba pradėjo Buškevics. – Žinau, kad Lietuvoje krepšinis yra kaip antroji religija, tad man čia labai patinka. Kitas dalykas, čia sutikau savo žmoną, kuri yra lietuvė.“
Buškevics šią vasarą tapo vyriausiuoju treneriu Palangos „Olimpo“ klube, kuris priklauso Gedvydui ir Jonui Vainauskams.
46-erių strategas prasitarė, kad turi puikų ryšį su jaunesniuoju komandos savininku nuo pat „Lietuvos ryto“ laikų. Jis taip pat atskleidė, kad iškart patikėjo Jono Vainausko vizija, tad sprendimas buvo lengvas.
„Jonas praeityje man padėjo tapti vyr. trenerio asistentu Panevėžio „Lietkabelyje“, kažkaip neabejojau juo ir dabar. Visą gyvenimą, tiek kaip žaidėjas, tiek kaip treneris, stengiausi kovoti tik dėl aukščiausių tikslų, o Jonas tik jų ir siekia. Aš iškart supratau jo viziją, man patiko jo idėjos. Be abejo, prisidėjo ir tai, kad norėjau likti arčiau šeimos, čia, Lietuvoje. Tad viskas palankiai taip ir susidėliojo“, – teigė Buškevics.
Lietuvos krepšinio lygoje latvis asistentu dirbo Vilniaus „Lietuvos Ryte“ (2014-2017 m.), Panevėžio „Lietkabelyje“ (2018-2019 m.) ir Klaipėdos „Neptūne“ (2019-2022 m.).
Iš viso septynerius metus aukščiausioje šalies lygoje praleidusiam Buškevicui priimti „7bet-NKL“ ekipos pasiūlymą problemų nebuvo, o „Olimpo“ klubo profesionalumą ir suteikiamas sąlygas strategas prilygino daugeliui LKL komandų.
„Kaip sakoma, jeigu nori pakilti aukščiau, kartais reikia vienu laipteliu nusileisti žemyn. Svarbiausia, kad „Olimpas“ yra LKL lygio organizacija. Gal net sakyčiau, kad Palangoje darbo sąlygos yra geresnės už kai kurias LKL komandas. Viskuo yra pasirūpinama, žaidėjai patenkinti, turime puikią areną, finansinis stabilumas taip pat yra, atlyginimai nevėluoja“, – juokdamasis baigė mintį latvis.
Plačiau apie Buškevico gyvenimą Lietuvoje ir darbą – BasketNews interviu.
– Esate latvis, bet sėkmingai išmokote lietuvių kalbą. Atvykęs dirbti į Lietuvą susikalbėdavote angliškai, o kada įvyko tas lūžis, kai drąsiai pradėjote kalbėti lietuviškai? Kas paskatino jus tai daryti?
– Nuo pat pirmų dienų, kai pradėjau dirbti Lietuvoje, bandydavau suprasti, ką lietuviškai kalba kolegos. Atsimenu, kad „Lietuvos ryte“ su Virginijumi Šeškumi susikalbėdavome rusų kalba, o su kitais galbūt daugiau bendraudavome angliškai. Tas lūžis, kai pradėjau stengtis kalbėti tik lietuvių kalba, buvo gal po trejų metų nuo darbo pradžios Lietuvoje. Aišku, būna tų klaidų, ir dabar jų yra, bet turiu vaikus, kurie namuose pataiso, jeigu kažką ne taip sakau, o taip pat ir su žmona stengiamės kalbėti tik lietuviškai.
– Kaip dažnai pavyksta grįžti į netolimą gimtinę?
– Na, nedažnai. Kiekvienais metais grįžtame su šeima į Latviją vasaros sezonui. Beveik visas vasaras visada praleidžiame Liepojoje. Vaikams ten patinka, tad mums su žmona taip pat. O sezono metu tikrai retai pavyksta grįžti, gal net nėra tam poreikio.
– Panašu, jog su Palangos klubo savininkais Gedvydu ir Jonu Vainausku gerai sutariate nuo „Lietuvos ryto“ laikų. Koks tarpusavio ryšys ir supratimas jus sieja?
– Labai geras. Su Jonu (Vainausku) dar neseniai kalbėjome, kad mus sieja tie gražūs prisiminimai su „Lietuvos ryto“ klubu, su kuriuo tuo metu (2005-2006 m.) ir Eurolygoje žaidėme, ir triumfavome Baltijos krepšinio lygoje bei LKL. Mes su juo visada palaikydavome gerus santykius, nuolat komunikuodavome, kartais susitikdavome atsigerti kavos ir pasikalbėti.
– Galbūt turėjote ir LKL ar kitų lygų klubų pasiūlymų užimti vyr. trenerio poziciją?
– Konkrečiai gal nesakysiu, bet buvo variantas grįžti į Estiją. Taip pat domėjosi ir komandos iš Latvijos lygos. Vis dėlto su šeima pasitarėme ir nusprendėme, kad geriau likti Lietuvoje.
– 2012-2014 metais dirbote vyr. treneriu Estijoje, o nuo to laiko 7 sezonus LKL buvote asistentas. Ką dabar, sukaupus tiek patirties, jums reiškia būti vyriausiuoju komandos strategu? Kuri pozicija nuoširdžiai labiau patinka?
– Nesu Šarūnas Jasikevičius, kuris buvo aukščiausio lygio krepšininkas, o pradėjus trenerio kelią jam prireikė vos metų, dvejų, kad taptų puikiu vyriausiuoju treneriu. Kaip aš sakau, mano kelias truputį kitoks. Dabar tai dvylikti metai, kai dirbu treneriu. Laiptelis po laiptelio stengiuosi tobulėti, o kiekviena pasitaikiusi proga man yra galimybė. Be abejo, vyriausiojo trenerio pareigos man labiau prie širdies, visa atsakomybė krenta ant mano pečių. Man tai patinka.
– Ko iš savęs, kaip vyriausiojo komandos trenerio, reikalaujate pats?
– Kiekvienas treneris mokosi iš savo klaidų praeityje. Kai būdavau asistentu, kai kurie treneriai neišgirsdavo ir nepanaudodavo mano idėjų, o dabar galiu pasakyti, kad pritaikau jas sėkmingai. Svarbiausia, kad nebijočiau rizikuoti, prisiimti atsakomybės ir nesustoti bandyti naujų dalykų. Man tai ypatingai svarbu.
– Jūsų dešinioji ranka Palangos komandoje yra legendinis Lietuvos krepšininkas Renaldas Seibutis, kuris trenerio asistento pareigose yra naujokas. Kaip vertinate jo darbą ir kaip sekasi kartu realizuoti idėjas aikštelėje?
– Renaldas yra puikus asistentas. Jis labai darbštus, energingas, norintis tobulėti. Labai daug dirba individualiai su žaidėjais. Matosi, kad jis trenerio pareigose nori pasiekti tokias pat aukštumas, kokias pasiekė būdamas krepšininku. Aš jam sakau, kad jis svarbiausia suprastų, jog visi žaidėjai neturi tokio pačio krepšinio suvokimo. Reikia būti kantriam ir viskas bus gerai.
– Kaip vyko Palangos komandos komplektacija? Ar jūs pats turėjote galimybę pasikviesti bent vieną norimą krepšininką, ar visi sprendimai buvo Jono Vainausko?
– Kai vasarą susitikome su Jonu, jis iškart pasakė, kad sudėtį komplektuos jis. Aš tame nemačiau problemų, nes žinau, ką jis sugeba šioje srityje. Nacionalinės krepšinio lygos žaidėjus jis žinojo geriau negu aš, tad taip ir buvo nuspręsta. Be abejo, kelis žaidėjus jis man leido pasirinkti iš jo pasiūlytų variantų. Bendromis jėgomis priėmėme tuos sprendimus, kurie tikrai pasiteisino.
– Šiame sezone jūsų komanda kol kas atrodo galingai ir „7bet-NKL“ turi septynias pergales bei vieną pralaimėjimą. Kokia, jūsų manymu, yra pagrindinė šios ekipos sėkmės paslaptis?
– Manau, jog pagrindinis dalykas yra profesionalumas. Mes stengiamės treniruotis aukščiausiame lygyje. Šioje lygoje turbūt jaunimo komandos sportuoja kiekvieną dieną, o visos kitos ekipos treniruojasi mažiau. Faktas, kai kurioms komandoms daug treniruočių ir nereikia, nes daug žaidėjų NKL yra patyrę ir visko matę. Mūsų atveju, beveik kasdienis darbas padeda, palaiko mūsų žaidybinę formą, vienas kito supratimą.
– Citadele KMT turnyre patyrėte dvi nesėkmes, tačiau pateikėte sensaciją nugalėdami Kėdainių „Nevėžį“. Kiek ši pergalė jums reiškia ir kiek ji pridės komandai pasitikėjimo sezono eigoje?
– Jeigu atvirai, buvo puiku nugalėti LKL ekipą, tačiau mes suprantame, kad „Nevėžis“ šiais metais turi didelių problemų. Smagu, kad nugalėjome, tai turėtų pridėti pasitikėjimo savo jėgomis, bet tikrai pernelyg to nesureikšminome.
– Savo rotacijoje turite Julių Kazakauską, Paulių Danisevičių, Karolį Guščiką bei veteraną Marių Runkauską, kurie, turbūt sutiksite, yra LKL kalibro krepšininkai. Kiek jie jums svarbūs aikštelėje ir kokia jų įtaka rūbinėje, esant tiek daug jaunų krepšininkų komandoje?
– Manau, kad jie tikrai nori save parodyti LKL komandoms. Jie turi puikią progą ir Citadele KMT tai daryti. Smagu, kad mes juos turime, jie daug padeda nepatyrusiam jaunimui. Man patinka balansas mūsų ekipoje, kurį atradome neseniai, nes iš pradžių jaunuoliai nesuprasdavo veteranų. O dabar jie sutaria puikiai ir mūsų komandoje atmosfera yra tikrai gera.
– Gana netikėtai vienu jūsų komandos lyderių pagal renkamus taškus (11,4) ir naudingumo balus (13,1) tapo Robertas Subotkevičius. Kokį įspūdį palieka šis 25-erių puolėjas?
– Robertas buvo vienas iš tų žaidėjų, kurio norėjau komandoje. Labai džiaugiuosi jo progresu, labai geras įspūdis. Jeigu toliau judės į priekį, esu beveik garantuotas, kad jis ateityje galėtų rungtyniauti LKL.
– Kaip pavyksta paskirstyti krūvius, kai su Karaliaus Mindaugo taurės rungtynėmis žaidžiate tris kartus per savaitę?
– Na, tris savaites ištvėrėme, liko dar tiek pat pakentėti, o jeigu pateksime į dar kitą etapą – tai komandai bus puikus pasiekimas. Bet, kaip ir minėjau, rotuojamės, Nacionalinėje krepšinio lygoje leidžiu daugiau žaisti jaunimui, Citadele KMT rungtyniaujame maksimaliai. Aišku, prieš stipriausias komandas visada stengiuosi naudoti tik tuos žaidėjus, kurie yra tam pasiruošę. Likusiose rungtynėse daugiau remiuosi jaunimu, jie pradeda rungtynes starto penkete, o lyderiai kyla nuo suolo ir žaidžia mažiau. Visi dėl to, manau, tikrai yra patenkinti (juokiasi).
– Priešpaskutinėse jūsų rungtynėse prieš Vilniaus „Steką“ nerungtyniavo Marius Runkauskas. Dar praeitą savaitę nerungtyniavo Julius Kazakauskas, ar šie sprendimai taip pat tokie, kad suteiktumėte lyderiams poilsio?
– Visiškai taip. Mes turime aiškią viziją – būti pasiruošusiems sezono gale. Bandome daryti viską, kad mūsų žaidėjai jaustųsi gerai. Kitas dalykas, jog Mariui jau 37-eri. Manau, kad jo atveju, trys mačai per savaitę yra tikrai per daug. Žodžiu, stengiamės prisitaikyti prie situacijos.
– Stovėdamas prie Vainauskų komandos vairo, ar neslepiate ambicijos taip pat siekti aukščiausio – laimėti „7bet-NKL“ ir iškovoti kelialapį į Lietuvos krepšinio lygą?
– Kaip ir sakiau, visą karjerą siekiau aukščiausių tikslų. Šis atvejis taip pat ne išimtis. Bendromis jėgomis bandysime tai padaryti. To mes čia ir susirinkome.
– Kokius „7bet-NKL“ klubus šiame sezone regite kaip pagrindinius konkurentus dėl aukso? Kokių komandų žaidimas žavi labiausiai?
– Vieni iš mūsų pagrindinių konkurentų yra Telšių ir Marijampolės klubai. Jie tikrai aukšto lygio ir yra puikiai treniruojami. Taip pat didelį įspūdį paliko Kauno „Žalgiris-2“. Nors nuo praeitų metų jie stipriai pasikeitė ir neteko kelių lyderių, jų žaidimo sistema yra nepriekaištinga, žaidėjų kūnai milžiniški, potencialas didžiulis.
