Trejus metus Nacionalinėje koledžų atletų asociacijoje (NCAA) tobulėjęs Aidas Kavaliauskas sugrįžo į „7bet-NKL“ čempionatą.
Kauno r. Atletas / Tvarkaraštis
Kauno r. Atletas
Gargždų Gargždai
Kauno Žalgiris-2
Vilkaviškio Perlas
Telšių TelšiaiNuo šio sezono pradžios Kauno r. „Atleto“ spalvas ginantis 26-erių kaunietis praėjusią savaitę svariai prisidėjo prie dviejų komandos pergalių prieš „Gargždus“ ir Kauno „Žalgirį-2“.
Savaitės MVP pripažinimo sulaukęs 185 cm ūgio įžaidėjas vidutiniškai pelnė po 12 taškų, atliko po 4,5 rezultatyvaus perdavimo, atkovojo ir perėmė po 2,5 kamuolio bei rinko po 16 naudingumo balų.
185 cm ūgio įžaidėjas šiame sezone renka – 8,1 taško, 2,4 atkovoto kamuolio, 4,3 rezultatyvaus perdavimo ir 9,5 naudingumo balo vidurkius.
A. Kavaliauskas pokalbyje su nklyga.lt pasidalijo mintims apie tobulėjimą NCAA, mokslus Amerikoje, Remigijaus Bardausko kvietimą bei šio sezono „Atleto“ tikslus.
– Aidai, kada ir kodėl nusprendėte išvykti į JAV?
– Ši idėja gimė 12-oje klasėje, kai dar žaidžiau Raseiniuose. Atėjo laikas, kai reikėjo jau stoti į universitetą, todėl pagalvojau, kad noriu ir gerus mokslus pasibaigti, ir žaisti krepšinį aukštame lygyje. Lietuvoje yra sunkoka tai suderinti, tad geriausias pasirinkimas ir buvo išvažiuoti į Ameriką. „Fairfield“ universitetą išsirinkau, nes nelabai daugiau pasiūlymų ir turėjau. Atsirado vienas pasiūlymas, todėl jį ir pasirinkau.
– Kaip pavyko įsilieti į naują aplinką?
– Papuoliau į labai draugišką komandą, kurioje buvo daug užsieniečių. Visi mane palaikė, nes žinojo, kokia situacija yra, kai esi kitoje šalyje svetimas. Sulaukiau tikrai daug pagalbos, tad nebuvo jokio šoko. Kaip tik buvo labai smagu. Žinoma, kaip ir visiems išvažiavusiems, iššūkis – kalba, kol ją perlauži. Taip pat kitoks krepšinio žaidimo lygis – daugiau fiziškumo. Reikėjo priprasti ir prie kosminio treniruočių tempo.
– Kaip jūsų komandai sekėsi varžytis tarp kitų universitetų?
– Antrame kurse turėjome daug vyresnių žaidėjų, todėl mano komanda pateko į atkrintamųjų finalą, tačiau jame pralaimėjome. Trečiame ir ketvirtame kurse iškritome pirmame etape, nes atsinaujino ir atjaunėjo komanda.
– Kur labiausiai pavyko patobulėti per tuos metus?
– Sustiprėjau fiziškai ir psichologiškai. Dabartinėse treniruotėse man nėra sunku. Manau, kad kažkiek sustiprinau kiekvieną dalyką. Gal atsirado daugiau agresyvumo ir pagerėjo gynyba. Visko po truputį, bet pagrinde – fiziškumas.
– Ar Amerikoje pavyko užmegzti ilgalaikių ryšių?
– Taip, susidūriau su labai draugiškais žmonėmis, tad iki šiol su keletu šeimų labai artimai bendrauju. Šią vasarą planuoju kaip tik aplankyti visus. Man labai pasisekė ir su komandos draugais. Dabar kaip tik vyksta konferencijų finalai, todėl vis dar seku savo komandos rezultatus, kuriems sezonas jau baigėsi. Kai prasidės „Kovo beprotybė“, ruošiuosi pasižiūrėti daugiau vaizdo įrašų, nes man įdomi ši lyga.
– Kokių karjeros planų turėjote po laikotarpio Amerikoje?
– Iš tikrųjų kiekvienais metais pas mane tie planai keitėsi. Kai išvažiavau mokytis vadybos ir marketingo, tai planavau, kad pasibaigsiu mokslus ir važiuosiu atgal. Tada po trečio kurso atleido mūsų trenerį, kuris mane ir pasikvietė ten. Atėjo naujas treneris ir tuomet pradėjau daugiau galvoti apie mokslus. Tiesiog svarsčiau, kad pasiliksiu dirbti, nes atsirado daug pažinčių, kurios tikrai galėjo padėti gauti gerą darbą. Po ketvirto kurso pabaigiau verslo analitikos magistrą, nes galvojau, kad liksiu. Bet prieš pat vasarą vėl persigalvojau ir grįžau į Lietuvą.
– Kaip pavyko su „Atletu“ užmegzti ryšį?
– Aš trenerį Remigijų Bardauską pažįstu jau nuo vaikystės, nes jis treniruodavo vaikus Sabonio krepšinio mokykloje. Aš jį pažinojau, todėl jis įpusėjus studijoms klausė, ar aš grįžęs į Lietuvą. Tuo metu nebuvau grįžęs, bet užsiminiau, kad kitais metais gal grįšiu. Su juo vasaros viduryje susirašėme, o vėliau ir komandos vadovas paskambino – pasiūlė. Tuo metu turėjau dar keletą kitų pasiūlymų, bet aš jau buvau susiradęs darbą Kaune. Man patogu buvo, kad tai Kauno r. komanda.
– Kokia yra komandos atmosfera?
– Esu patenkintas, visi bendraujame, bet komandoje yra įvairių dalykų, nes kiekvienas norime laimėti. Atsirandantys pykčiai yra normalus dalykas. Tie pykčiai greitai išsprendžiami, nes viskas yra dėl vieno tikslo – laimėjimo.
– Ar prieš sezoną buvote išsikėlęs asmeninių tikslų?
– Praėjusiais metais, kai baiginėjau magistrą, aš apskritai nežaidžiau. Tai apie pusantrų metų gavosi be krepšinio. Mano šio sezono tikslas buvo grįžti į formą ir pajusti kitokį žaidimo stilių. Kadangi Amerikoje buvo vienoks stilius – labiau fiziškesnis, o čia reikia daugiau mąstyti, priimti greitus sprendimus. Tikslas buvo įrodyti, kad po išvažiavimo tikrai nepablogėjau (juokiasi).
– Ką šiame sezone dar gali nuveikti jūsų komanda?
– Esame išsikėlę tikslą išeiti į finalo ketvertą ir to siekiame. O kaip tame ketverte bus, tai jau pamatysime. Vis tik tai vienerios rungtynės, kuriose būna daug nežinomybės.
