„7bet-NKL“ dešimtosios savaitės MVP tapo Vilniaus „Perlo Energijos“ žaidėjas Andreas Kalogiros.
Andreas Kalogiros
| Komanda: |
Vilniaus Perlas Energija |
| Pozicija: | SF |
| Amžius: | 19 |
| Ūgis: | 198 cm |
| Svoris: | 92 kg |
| Gimimo vieta: | Salonikai, Graikija |
19-metis graikas prie Vilniaus ekipos prisijungė 2019-2020 m. sezone. Gimtajame krašte atsisakęs kitų klubų pasiūlymą ir palikęs šeimą bei draugus, jis leidosi į tolimą kelionę iki Lietuvos.
Nuo pat pradžios A. Kalogiros spindėjo vilniečių gretose, o jau kitame sezone „Ryto“ klubas iš Graikijos sulaukė pasiūlymų dėl žaidėjo išpirkos.
Nors antraisiais metais Kalogiros pristabdė kojos girnelės trauma, tačiau savo trečiajame sezone jis ir vėl grįžta prie sau įprastų vidurkių.
203 cm ūgio jaunasis graikas šiame „7bet-NKL“ sezone fiksuoja 6,8 taško, 4,9 atkovoto kamuolio ir 9,3 naudingumo balo vidurkius.
A. Kalogiros pokalbyje su nklyga.lt pasidalijo mintims apie sprendimą atvykti į Lietuvą, „Ryto“ pagrindinę komandą ir derbius su Kauno „Žalgiriu-2“.
– Andreas, kokia buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios sutikote atvykti į „Ryto“ dublerinę komandą?
– Nes „Rytas“ turi nuostabią jaunimo ugdymo sistemą. Priėmiau pasiūlymą, nes norėjau žaisti su aukštesnio lygio žaidėjais. Be to, Lietuva yra krepšinio šalis, todėl iki šiol manau, kad atvykti čia buvo teisingas sprendimas. Turėjau keletą pasiūlymų Graikijoje, bet norėjau išmėginti kažką naujo užsienyje.
– Koks buvo pirmasis įspūdis pamačius „Perlo Energijos“ žaidėjus?
– Pirmas įspūdis apie „Perlo“ vyrukus buvo geras, nes jie buvo malonūs. Nuo pat pradžios komandoje turėjome gerą atmosferą, o tai yra labai svarbu. Dabar patapome dar artimesni draugai, todėl tai padeda ir aikštėje. Iš pradžių tikėjausi, kad „Perlo“ žaidėjai bus žemesnio lygio, bet atvykęs supratau, kad klydau. Taip pat manau, kad ir pats patobulėjau per šiuos trejus metus. Antrajame sezone trauma sustabdė mano progresą, tačiau daug patobulėjau nuo to momento, kai atvykau į Lietuvą.
– Jūsų tėtis taip pat profesionaliai žaidė krepšinį. Ar jis yra jūsų krepšinio mentorius?
– Tėtis žiūri kiekvienas rungtynes kartu su mano broliu, bet jis neduoda man krepšinio patarimų, o nuteikinėja mane psichologiškai – ruošia mane bet kokiai rungtynių situacijai. Tačiau šiame sezone pradėjau treniruotis su pagrindine „Ryto“ komanda, todėl daugiausiai mokausi iš Gyčio Radzevičiaus ir Arno Butkevičiaus, nes jie žaidžia toje pačioje pozicijoje kaip ir aš. Jie galbūt aikštėje daug nekalba, bet daro mažus dalykus, kurie neatsispindi statistikos protokole. Stengiuosi stebėti šiuos du lietuvius, o jų atliekamus veiksmus pritaikyti savo žaidime.
– Šiame sezone pasiekėte savo rezultatyvių perdavimų rekordą – 9 per vieną mačą. Taip pat pakilo šio rodiklio ir bendras vidurkis. Ar vis dažniau ieškote laisvų komandos draugų vietoje metimo?
– Taip, šiame klausime yra teisybės. Vis dažniau ieškau komandos draugų, nes bėgant metams vis daugiau jais pasitikiu. Dabar stengiuosi rasti geriausią sprendimą puolime, todėl kartais tai nebūna situacija, kai man reikia žaisti 1 prieš 1. Kai turiu kamuolį savo rankose, stengiuosi pastebėti kitus keturis žaidėjus, su kuriais drauge žaidžiu, ir atlikti tame momente geriausią perdavimą.
– Esate anksčiau minėjęs, kad Andreas aikštėje būna vienoks, tačiau už jos ribų visai kitoks. Kaip atrandate tą persijungimo mygtuką, kad rungtynių dieną taptumėte agresyvesniu?
– Už aikštės ribų tikrai esu atsipalaidavęs, draugiškas ir ramus žmogus. Aikštėje situacija kitokia, nes bandau išlikti susikoncentravęs į tikslą. Kartais aikštėje dar nesu toks agresyvus, koks norėčiau būti. Manau, kad būti susikoncentravus kiekviename gynybos ir puolimo epizode yra labai svarbu.
– Kiek MVP pasirodymas prisidės prie jūsų pasitikėjimo savimi ateityje?
– Visada stengiuosi išlikti pasitikintis savimi. Žinoma, savaitės MVP pasirodymas man suteiks daugiau pasitikėjimo savimi ateityje, bet nenoriu pralaimėti rungtynių dėl asmeninių pasiekimų. Siekiu komandinės pergalės, todėl noriu dalintis kamuoliu. Dienos pabaigoje svarbiausia yra ne tai, kas tapo MVP, bet kas laimėjo rungtynes.
– Kaip manote, ko jums dar trūksta, kad galėtumėte būti išrinktas į pagrindinę „Ryto“ sudėtį?
– NKL ir LKL yra du skirtingi lygiai, aukštesniame lygyje konkurencija yra žymiai didesnė. Manau, kad turiu toliau sunkiai dirbti ir tobulinti savo krepšinio sugebėjimus bei fizinę formą. Tikiu, kad vieną dieną man pavyks tapti pagrindinės komandos dalimi. Žingsnelis po žingsnelio... Svarbiausia išlikti kantriam.
– Ar jaučiate, kad derbiai su „Žalgiriu-2“ jūsų komandos draugams ir treneriams yra išskirtinės rungtynės?
– Jaučiu šių rungtynių reikšmę – tai visai kaip PAO ir „Olympiakos“ mūšis Graikijoje. Visa šalis laukia „Žalgirio“ ir „Ryto“ rungtynių. Nesvarbu, rungtyniauja pagrindinės komandos ar dublerių ir vaikų ekipos. Visi nori pamatyti, kas yra geriausia šalies komanda. Šios rungtynės būna kitokios ir jos turi savo specifiką. Per jas turi būti psichologiškai nusiteikęs, nes jose yra papildomo spaudimo. Tačiau kiekvienas žaidėjas nori būti tokių rungtynių dalimi. Pirmąjį savo derbį su „Žalgiris-2“ stebėjau nuo atsarginių suolo. Vilniuje pralaimėjome 30 taškų skirtumu ir jau tuomet pastebėjau, kad tai buvo ypatingos svarbos rungtynės mano treneriams ir komandos draugams.
