Septintosios „7bet-NKL“ sezono savaitės MVP tapo „Gargždų“ komandos puolėjas Mantas Ruikis. Šešerius metus Prancūzijoje praleidęs klaipėdietis jau trečią sezoną iš eilės žaidžia Gargžduose.
Praėjusią savaitę 36-erių 197 cm ūgio atletas krepšinio pamokas dalijo Joniškio „Delikateso“ krepšininkams.
Per dvejas pergalingas rungtynes su Joniškio ekipa veteranas užfiksavo 20,5 taško, 4 atkovotų kamuolių, 5 rezultatyvių perdavimų, 1 perimto kamuolio ir 23,5 naudingumo balo vidurkius.
M. Ruikis pokalbyje su nklyga.lt pasidalijo mintimis apie Prancūzijos krepšinio kultūrą, jaunesnį trenerį ir planus po karjeros pabaigos.
– Mantai, nuo 2013 iki 2019 metų žaidėte Prancūzijoje. Kas jus ten sužavėjo?
– Sužavėjo tai, kad žaidėjui suteikiamos visos sąlygos dirbti. Prancūzijoje yra įkurta žaidėjų asociacija, kuri rūpinasi žaidėjais – darbuotojams suteikiamos visos garantijos, atlyginimas mokamas laiku. Tuo metu tokių sąlygų Lietuvoje nebuvo. Mano agentas gal net ir žaidė Prancūzijoje, todėl turėjo daug kontaktų. Rinkoje buvo tokia situacija – trečios lygos atlyginimai daug nesiskyrė nuo LKL klubų, o ir lygis buvo panašus. Prancūzijoje labai didelė rinka. Ketvirtoje lygoje varžosi apie 50 klubų, o aukštesnėse lygose po 18 komandų. Galite tik įsivaizduoti, kokio tai dydžio yra rinka – didelės galimybės.
– Iš viso praleidote šešerius metus rungtyniaudamas Prancūzijoje. Kuo šios šalies krepšinio kultūra skiriasi nuo mūsiškės?
– Krepšinis ten tikrai nėra pirmoje vietoje. Pagrindinis skirtumas yra požiūrio – į krepšinį žiūrima kaip į darbą. Pasibaigus rungtynėms su tavimi už aikštelės ribų bendrauja kaip su žmogumi. Lietuvoje skirtumas yra toks, kad krepšinis nėra tik darbas, o ir mūsų gyvenimas.
– Per karjerą esate pakeitęs nemažai klubų. Kuris išsiskyrimas buvo sudėtingiausias?
– Didžioji dalis išsiskyrimų įvyko abipusiu susitarimu, todėl jie nebuvo labai sudėtingi. Valjadolido „CB Valladolid“ klube buvo kiek kitokia situacija, nes per bandomąjį laikotarpį patyriau traumą. Dėl to gailėjausi, nes tais metais (2009 m. – aut. past.) klubas išėjo į Ispanijos ACB lygą. Tai tiesiog nepasisekė...
– Kodėl sugrįžote į Lietuvą ir pasirinkote „Gargždus“?
– Dėl šeimynos grįžau į Lietuvą – žmona norėjo, tėvai yra čia, vaiką turime. Kaip ir galėjau pasilikti, bet tiesiog reikėjo galvoti ne tik apie save, bet ir apie šeimyną. Esu kilęs iš Klaipėdos, todėl „Gargždų“ klubas yra arčiausiai mano gimtųjų namų ir jis suteikė geriausias sąlygas. Tai du pagrindiniai dalykai, kurių kiti klubai negalėjo pasiūlyti.
– Kuo „Gargžduose“ jūsų žaidimo vaidmuo yra kitoks?
– Kituose klubuose turėdavau vienintelį metiko vaidmenį, kai kur dar reikėdavo apsiginti. Nebūdavo pagrindinis mano uždavinys komandoje kurti. O Gargžduose turiu daugiau laisvės, galiu daryti daugiau, ko tuo metu reikia komandai. Aišku, daugiausiai darau tai, ką geriausiai moku. Pas mus komandoje yra ne ką prasčiau už mane metančių žaidėjų, dėl to yra labai smagu. Tai kartais tai perleidžiu kitiems.
– Jūsų komandos vyriausiasis treneris Erikas Kubilius yra kur kas jaunesnis nei komandoje žaidžiantys vyresni krepšininkai. Ar prie to jums reikėjo priprasti?
– Priprasti tikrai nereikėjo. Man nėra skirtumo, kiek mano treneriui metų. Žiūriu daugiau į asmenybę, o su mūsų treneriu Eriku nėra jokių problemų – viskas yra labai gerai. Į komandos veteranus jis visados atsižvelgia, neperspaudžia krūvio ir suteikia mums geriausias sąlygas atsiskleisti. Mums nebereikia tiek treniruotis ir bėgioti, kiek jaunimui, ir jis tai supranta. Mes viską geriau suprantame ne tik iš pusės žodžio, bet ir patys mąstome krepšinyje. Jam turbūt yra dėl to lengviau. Ką jisai pasako, tą mes ir padarome.
– Praėjusią savaitę du kartus žaidėte su „Delikatesu“ ir tapote naudingiausiu savaitės žaidėju. Kuo ši komanda jums buvo paranki?
– Jie kitaip gynėsi, leido laisviau žaisti ir tuo paprasčiausiai pasinaudojau. Kitos komandos į mane truputį daugiau atkreipia dėmesį, todėl būna sudėtingiau.
– Su komanda turite 11 pergalių seriją, tačiau už kelių savaičių artėja susitikimas su Marijampolės „Sūduva-Mantinga“, kuriai vieninteliai pavyko šiame sezone įveikti gargždiškius. Kiek svarbus jums krepšinyje yra revanšas?
– Aišku, galvojame apie tą pralaimėjimą, bet tose rungtynėse neparodėme to krepšinio, kurį gebame demonstruoti. Manau, kad su kiekvienomis rungtynėmis mūsų žaidimas tik gerėja. Tai tiesiog reikia tikėtis, kad atėjus revanšo metui, galėsime parodyti geriausią savo krepšinį.
– Ką planuojate veikti nutraukęs profesionalią krepšininko karjerą?
– Plano, kada baigsiu karjerą, dar tikrai neturiu. Tiesiog stengiuosi klausyti savo kūno ir po kiekvieno sezono sprendžiu šį klausimą. Dabar treniruoju vaikučius – mokau krepšinio pagrindų ir turbūt tęsiu šį darbą po profesionalios krepšininko karjeros. Kol kas tokie planai... Minčių apie vyrų treniravimą ir profesionalią trenerio karjerą dar neturiu. Esu laimingas ir džiaugiuosi šiuo metu dirbdamas su vaikais.
