Rokui Stankevičiui artėjantis sezonas bus jau septintasis „7bet-NKL“ lygoje, o jį krepšininkas pasitiks jau šeštoje skirtingoje komandoje, šįsyk – Vilkaviškio „Perle“.
26-erių 202 cm ūgio puolėjas praėjusį sezoną žaidė Marijampolės „Sūduvos-Mantingos“ gretose ir prasibrovė į finalo ketvertą, o nuo rudens tokio paties tikslo sieks su naująja savo komanda.
Kaunietis praėjusiame „7bet-NKL“ sezone vidutiniškai per 22 minutes pelnė po 11,3 taško, atkovojo po 3,1 kamuolio bei atliko po 1,5 rezultatyvaus perdavimo.
Krepšininkas interviu „7bet-NKL“ pasidalijo mintimis apie naująją karjeros stotelę, keliamus tikslus, LKL, žaidimą Lietuvoje bei kelią 3x3 krepšinyje.
– Rokai, neseniai pasirašėte sutartį su Vilkaviškio „Perlo“ komanda. Turbūt turėjote nemažai pasiūlymų iš NKL komandų, tad kodėl pasirinkote būtent šį variantą?
– Vilkaviškis pasiūlė geras sąlygas, rimtą vaidmenį komandoje, jie iš manęs daug tikisi ir tai man patinka. Lyginant su praėjusiu „Perlo“ sezonu, komandos tikslai yra kur kas aukštesni, tad visa tai mane tenkino ir nusprendžiau pasirinkti šį pasiūlymą.
– Praėjusiame sezone demonstravote gana stabilų ir gerą žaidimą. Ar turėjote pasiūlymų iš LKL klubų?
– Iš LKL klubų pasiūlymų negavau, bet ir nesinorėjo ilgiau jų laukti. Vilkaviškio ekipa pasiūlė tikrai geras sąlygas, tad ilgai negalvojau ir nusprendžiau pasirinkti šią ekipą. Neturiu didelio noro būti LKL komandoje, kurioje rungtynių metu galiu būti nereikalingas, todėl ir tas laukimas atrodė bereikšmis.
– Kada pastarąjį kartą buvote sulaukęs dėmesio iš LKL komandų?
– Praėjusią vasarą buvo porą variantų, tačiau viskas labiau kalbų lygyje. Šnekos visada vyksta, bet kartais viskas tuo ir pasibaigia. Negaliu teigti, kad buvo klubų, kurie padėjo kontraktą ant stalo ir sakė, kad taip, norime tavęs komandoje. Manau, galbūt klubai bijo NKL žaidėjams skirti kažkiek didesnį vaidmenį, tad tame ir buvo problemos, galbūt ir pats nemokėjau priimti kuklesnio vaidmens komandoje. Dar vieno tokio sezono, kaip žaidžiant Šiauliuose, nenorėjau, man kur kas geriau žaisti nei sėdėti ant suolo.
– 2020-2021 metai buvo gana neįprasti visoms ekipoms. Kaip pats vertinate praėjusį sezoną?
– Praėjęs sezonas buvo tikrai sunkus. Koronavirusas neaplenkė ir mūsų komandos, teko karantinuotis, tad grįžus reikėjo sužaisti daug rungtynių per 2-3 savaites. Buvo tikrai didelis krūvis ir gana sudėtingas laikotarpis. Visgi smagu, kad pabaigėme sezoną ir tikėkimės, kad ateinantis sezonas bus dar geresnis.
– Kokie jūsų asmeniniai ir komandiniai tikslai ateinančiame sezone?
– Komandiniai tikslai – finalinis ketvertas. Su treneriais ir vadovais apie tai dar kol kas nelabai šnekėjome, tačiau mėgstu išsikelti kuo aukštesnius tikslus. Kalbant apie asmeninius tikslus, iš tikrųjų man tai nėra labai svarbu, tiesiog norisi su komanda iškovoti kuo daugiau pergalių ir pasiekti kuo aukštesnę poziciją sezono gale.
– Per karjerą žaidėte Mažeikiuose, Šakiuose, Joniškyje, Marijampolėje, Kaune, Šiauliuose, dabar Vilkaviškyje. Jums patinka keisti miestus ar galbūt norėtųsi didesnio sėslumo?
– Sėslumo norėtųsi, bet kartais ne viskas pavyksta taip, kaip nori. Visada teikiu prioritetą žaisti arčiau Kauno, tačiau tai nėra esminis dalykas.
– Iki šiol žaidėte tik Lietuvoje, ar nebuvo minčių išvykti į užsienį ir paragauti legionieriaus duonos?
– Minčių tikrai buvo, bet ne lygose, iš kurių gaudavau pasiūlymus. Daug pasiūlymų buvo vykti į Islandiją, bet pats to nelabai norėjau, nes pinigai nebuvo dideli, o naudos ateičiai iš sezono ten taip pat nemačiau.
– Jau antrą vasarą intensyviai dalyvaujate ir 3x3 krepšinyje. Prieš metus gynėte Kauno rajono „Tauro“ garbę, šiemet atstovaujate VDU komandai. Kaip jums čia sekasi ir kuo patį sužavėjo 3x3 krepšinis?
– Nebuvo taip, kad pats 3x3 krepšinis labai sužavėtų. Tiesiog atsirado pasiūlymas dar šiek tiek pasportuoti, o tai vis tiek yra įdomiau nei individualios treniruotės. Man patinka ši sporto šaka vien dėl to, kad ten dominuoja fizinis krepšinis, paremtas žaidimu vienas prieš vieną, kas, manau, iš dalies yra mano stiprioji pusė. Taip pat komandoje žaidžia tik 4 žmonės, tad intensyvumas visada yra didelis. Šiemet žaidžiu su universiteto komanda, kurioje visus pažįstu jau ne vienerius metus, todėl tikrai smagu vasarą kartu leisti laiką ir varžytis prieš kitas aukšto lygio komandas. Gavome pakvietimą atvykti į finalinį „Hoptrans 3x3“ turnyro etapą, visai neblogai pasirodėme ankstesniame ture, užėmėme ketvirtą vietą, manau, galėjome pasirodyti ir dar geriau, bet vis tiek bus įdomu vėl kartu visiems sudalyvauti. Tikimės, kad tai bus ne paskutinis turnyras šiemet.
