Nuo 2006 metų su dviejų sezonų pertrauka Nacionalinėje krepšinio lygoje rungtyniaujantis Ignas Razutis žaidžia vienus geriausių savo metų.
31-erių metų 185 cm ūgio atakų organizatorius „Telšių“ komandoje vidutiniškai pelno po 11 taškų, atkovoja po 4,4 kamuolio, atlieka po 5,8 rezultatyvaus perdavimo, perima po 2 kamuolius ir renka po 15,7 naudingumo balo.
Praėjusią savaitę jis tapo ir NKL MVP, kai per dvejas rungtynes vidutiniškai rinko po 26 naudingumo balus.
Tokių rezultatų sulaukianti Povilo Šakinio treniruojama „Telšių“ komanda turnyro lentelėje su 20 pergalių ir 16 nesėkmių užima ketvirtąją poziciją.
„Sezonas yra labai geras ne tik asmeniškai, bet ir komandai. Pagrindinė priežastis yra ta, kad surinkti labai geri žmonės tiek vadovybėje, tiek ir komandoje. Visi yra žemaitiško kraujo, visi lengviau vienas kitą suprantame. Komandoje turime labai gerą chemiją, tuo pačiu ir rezultatai tenkina“, – interviu svetainei „nklyga.lt“ pasakojo Ignas Razutis.
– Jūsų komanda yra ketvirtoje vietoje. Kokie yra sezono tikslai? – „nklyga.lt“ paklausė I. Razučio.
– Visi patys žinome, ko norime, stengiamės eiti ten, kur norime būti. Kažkokio spaudimo iš valdžios nėra. Stengiamės kiekvienose rungtynėse atiduoti visas jėgas, o kaip gausis, taip. Jau turėjome pavyzdį, kai užėmėme trečiąją vietą reguliariame sezone ir kritome atkrintamosiose varžybose. Dabar ir patirties turime, ir komandos chemija gera. Visi komponentai yra, lieka tik padaryti darbą ir matysime, koks bus rezultatas.
– Iki vasario 8 dienos buvote blokavęs 3 metimus, o po to per rungtynes vidutiniškai blokuojate 1,75. Kas pasikeitė?
– Tiesiog visada norisi visur spėti. Treneris šiuo metu nori suagresyvinti gynybą. Man tai yra paranku, todėl gaunasi daugiau tokių epizodų, kai galiu blokuoti. Dėl agresyvios gynybos gaunasi ir daugiau perimtų kamuolių, ir blokų, ir komandinė gynyba geresnė.
– Esate gana stipriai išsiveržęs į priekį pagal rezultatyvius perdavimus. Kaip vienas geriausių NKL įžaidėjų, kokius kitus lygos atakų organizatorius jūs pats išskirtumėte?
– Yra labai daug įdomių žaidėjų. Galime pradėti nuo „Žalgirio“ ir „Ryto“ jaunimo – gerai atrodo Rokas Jokubaitis, Augustas Marčiulionis, Domantas Vilys, prieš tai gerai „Perle“ žaidė ir Karolis Giedraitis. Tikrai protingi vaikinai, kurie su metais vis labiau tobulėja. Taip pat lygos veteranų, kurie žino kaip žaisti: Mindaugas Stašys, Deividas Anužis, Aidas Viskontas. Šiemet ir legionieriai labai stiprūs, ir „Šilutės“ amerikietis Byronas Sanfordas demonstruoja labai gerą formą, ir „Palangos Kuršių“ gynėjas Jalenas Riley, kuris visą sezoną yra nesustabdomas.
– „Telšių“ komandoje puikiai žaidžia NKL debiutavęs kitas plungiškis Deividas Rasys. Ar tai jūsų nenustebino?
– Ne, manau, kad Deividas jau pernai buvo pasiruošęs žaisti NKL, bet tuomet taip jau susiklostė situacija. Galbūt jam padeda tai, kad važiuojant į keliones su juo daug kalbame, kaip jam reikės žaisti. Gal jam lengviau įsilieti, kai visa komanda yra žemaitiška, tokie broliški santykiai, o dėl to paprasčiau žaisti. Kitur galbūt būtų sudėtingiau.
– Jums 31-eri metai. Kiek laiko dar norėtumėte profesionaliai žaisti?
– Tiek, kiek kūnas leis. Dabar jaučiuosi puikiai, atrodo, kad dar ilgai galiu žaisti, bet ateina ir tokios dienos, kai viską skauda. Tada pagalvoji, kad jau pavargau. Visokių būna minčių, bet šiandien atrodo, kad galiu žaisti.
– Ne tik žaidžiate „Telšiuose“, bet ir treniruojate jaunuosius Plungės krepšininkus.
– Taip, dirbu su 2010 metais gimusiais berniukais. Taip pat pasidarbuojame ir su kitais žaidžiančiais plungiškiais. Yra geresnių berniukų, bet savo paties kartą auginu pirmąją. Norėčiau ir toliau kažką daryti su krepšiniu, tik dar nežinau, ar vaikų krepšinyje, ar suaugusių. Dabar irgi yra mokymosi laikotarpis, kaip kontroliuoti jaunimą.
– Pačiam nėra gaila, kad Plungė neturi komandos aukštesniame nei RKL lygyje?
– Ta komanda galbūt ir būtų, bet svarbiausia, kad nėra infrastruktūros. Tai yra blogiausia. Kaip rinkimai artėja, kalbos visada vyksta, bet kaip salės 20 metų nėra, taip nėra. Tų žaidėjų tikrai yra užaugusių, tikrai surinktų komandą. Gaila, kad nėra kur žaisti.
