Prieš trejus metus Europos aštuoniolikmečių čempionate Arnas Beručka Sauliaus Štombergo treniruojamoje komandoje rungtyniavo sunkaus krašto puolėjo pozicijoje ir minutėmis dalijosi su kitais aukštaūgiais Martynu Echodu ir Gyčiu Masiuliu.
Tuomet po kelių mėnesių 196 cm ūgio krepšininkas pateko į Arvydo Gronskio rankas Vilniaus „Perlo“ komandoje ir abi pusės nusprendė pakeisti krepšininko poziciją į atakuojančio gynėjo.
Praėjusią vasarą A. Beručkos trejus metus trukęs karjeros etapas „Ryto“ sistemoje buvo baigtas, o po jo krepšininkas patraukė į Žydrūno Urbono treniruojamą Utenos „Juventus“ bei gavo dvigubą licenciją žaisti ir Molėtų „Ežerūne“ Nacionalinėje krepšinio lygoje.
„Juventus“ su Arnu Beručka sudarė ilgalaikę ketverių metų sutartį. Per šį laikotarpį „Juventus“ treneris Ž. Urbonas norėtų matyti dar viena transformaciją – šįkart iš atakuojančio gynėjo į įžaidėją.
„Su daug trenerių kalbėjau, kurie mane mato įžaidėjo pozicijoje. Ir anksčiau taip diskutuodavome. Kai žaidžiau Vilniuje, treneris Arvydas Gronskis mane labiau matė kaip atakuojantį gynėją, o nuo šių metų treneriai pradėjo iš manęs bandyti padaryti įžaidėją. Su Žydrūnu Urbono sutarėme, kad aš Molėtuose daugiau rungtyniausiu įžaidėjo pozicijoje“, – svetainei „nklyga.lt“ pasakojo vienas „Ežerūno“ lyderių.
Krepšininkas šį sezoną vidutiniškai atlieka po 3,9 rezultatyvaus perdavimo.
Per 31 žaidimo minutę jis taip pat įmeta po 15,3 taško (7 vieta NKL), sugriebia po 4,5 kamuolio, perima po 1,5 kamuolio ir renka po 16,3 naudingumo balo.
Interviu su Arnu Beručka – apie naują karjeros etapą „Juventus“ ir „Ežerūno“ klubuose, prisitaikymo prie naujos pozicijos ir kur kas didesnio vaidmens bei po truputį įgaunamą užtikrintumą.
– Žaidžiate dviejose komandose. Koks būna jūsų savaitės tvarkaraščio suderinimas? – svetainė „nklyga.lt“ paklausė A. Beručkos.
– Dažniausiai būdavau Utenoje, tik ketvirtadienį nuvykdavau į Molėtus. Pasidarydavau treniruotę ir penktadienį bei šeštadienį rungtyniaudavau NKL. O dabar, kai „Ežerūnui“ yra labai svarbus metas, turime patekti į atkrintamąsias varžybas, tai dažniausiai sportuoju su Molėtų ekipa, kiek įmanoma daugiau. Mums svarbu patekti ir į atkrintamąsias, ir pabandyti pasispardyti.
Dėl to susitarė abi komandos. Dabar dar treneris pasikeitė (Tomą Purlį pakeitė Marius Kugauda – aut. past.), o jis norėjo dažniau mane matyti treniruotėse. Tuo pačiu ir padėtis Utenoje stabilizavosi, visi grįžo po traumų ir visi yra sveiki. Nusprendėme, kad daugiau bus naudos, jeigu būsiu su „Ežerūnu“.
Mes Molėtuose turime tik vieną treniruotę, tad man važinėjimasis iš Utenos buvo nelengvas. Sudėtinga, labai daug laiko sugaišti. Kitu metu sportuojame Vilniuje, o aš esu iš sostinės, todėl man dėl to labai gerai.
– Su „Juventus“ sezono metu sužaidėte 7 rungtynes. Kaip atsiranda tos gana retos progos?
– Sezono pradžioje taip gavosi, kad „Juventus“ nebuvo galutinai susikomplektavusi, todėl buvau išsikovojęs vietą ir gaudavau žaisti. Tuomet „Juventus“ pasipildė dviem naujais lietuviais ir mano vaidmuo vis mažėjo, kol galiausiai apskritai nelabai pakliūnu į rotaciją. O kad žaisčiau, reikia, kad sudėtyje būtų skylių, tuomet mane įtraukdavo. Priklauso nuo varžovų ir situacijos.
– „Ežerūno“ komandoje kamuolys nuolat yra jūsų rankose. Kaip sekasi susitvarkyti su visai kitokiu vaidmeniu?
– Kaip kada. Sezono pradžioje buvo sunku, nes treneris Tomas Purlys nelabai norėjo mane statyti kaip įžaidėją. Kai esi pagrindinis žaidėjas, tai automatiškai dažniau turi kamuolį. Sunku visą komandą įtraukti į žaidimą, nes kiekvienoje atakoje visi nori kamuolio. Kuo toliau, tuo tai įgyvendinti vardan komandos sekasi vis geriau. Anksčiau vis galvodavau, ką čia padaryti, o dabar viskas gaunasi automatiškai. Visada stengiuosi nuspėti vieną žingsnį į priekį, o kaip gaunasi, taip gaunasi.
– 19 rungtynių iš eilės pelnėte bent 10 taškų. Gal pats skaičiavote šią seriją?
– Ne. Pradžioje bandai daryti, kad viskas būtų naudingiau komandai. Nėra svarbu, ką darysi: ar įmesi taškus, ar atkovosi kamuolį, ar paskirstyti perdavimą. Aišku, malonu, kad kažkas už tave pastebi tokią statistiką, bet pats nesureikšminu.
– Pagal tuos rezultatus atrodo, kad išlaikote stabilumą. Ar pats tai jaučiate?
– Taip, stabilumas NKL jau yra. Žinau, kad kuo tavo statistiniai rodikliai yra geresni, tuo didesnį dėmesį atkreipia varžovų treneris. Jeigu sugebi tą statistiką išlaikyti, nors tau ir skiria didesnį dėmesį, tai automatiškai rodo, kad kuo toliau, tuo labiau pripranti prie NKL lygio. Ir pats tobulėji, ir komandai duodi daugiau naudos.
– Kokios tenka užduotys Molėtų komandoje?
– Dabar mūsų pagrindinės užduotys su nauju treneriu yra gynyba. O puolimas jau automatiškai ateis, jeigu apsiginsime. Kiekvieno krepšininko tikslas yra arba pačiam įmesti taškus, arba sukurti progą komandos draugui. Kol aš esu aikštėje, tol komanda turi kilti į viršų.
– Kokį jaučiate patobulėjimą nuo vasaros dirbant abiejose komandose?
– Manau, kad atėjo didesnis užtikrintumas, o tada ir laisviau skiri perdavimus, ir laisviau jautiesi aikštėje. Kai kiekvieną dieną treniruojiesi su aukščiausios lygos komanda, tai kasdien tobulėji, ateina žymiai greitesnis sprendimų priėmimas, o to treniruojantis tik NKL nebūtų.
– 2016-2017 m. sezone tritaškius metėte 37 proc. taiklumu, o vėliau pataikymas krito iki 27-28 proc. Ar yra matoma priežastis, kas tai galėjo lemti?
– Tai pastebėjau ir bandau kasdien akcentuoti treniruotėse atliekant kiekvieną metimą. Kai tik atėjau į NKL, mano užduotis būdavo žaisti antroje-trečioje pozicijose, būdavo mažesnis vaidmuo, tad tiesiog gavus kamuolį reikėdavo laisvam įmesti. Kai komandoje vaidmuo yra išaugęs, tai reikia, pavyzdžiui, ir po du prieš du derinių atlikti metimą, o tai yra kur kas sunkiau.
Kai kamuolys dažniau yra tavo rankose, tai dažniau turi užbaigti atakas, o tuomet automatiškai atsiranda ir sudėtingesnių metimų. Žinau, kad galiu pataikyti ir per treniruotes pavyksta tai padaryti. Manau, kad gal truputį tik pasitikėjimas savimi buvo nukritęs tam tikru momentu, o dabar keli pastarieji savaitgaliai parodė, kad galiu pataikyti ir pataikau.
